立陶宛語
詞源
繼承自原始波羅的語 、,繼承自原始波羅的-斯拉夫語 ,源自原始印歐語 (“說”)。
和拉脫維亞語 、俄語 (sočitʹ, “放出(液體)”)、德語 (“說”)、英語 和拉丁語 (“說”) 同源。對照 (“跟隨”),後者源自e-等級 (“跟隨”)。
發音
- 國際音標(幫助):[sɐˈkʲiːtʲɪ]
動詞
(第三人稱現在時,第三人稱過去時)
變位
單數 (vienaskaita) |
複數 (daugiskaita) | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
第一人稱 (pirmasis asmuo) |
第二人稱 (antrasis asmuo) |
第三人稱 (trečiasis asmuo) |
第一人稱 (pirmasis asmuo) |
第二人稱 (antrasis asmuo) |
第三人稱 (trečiasis asmuo) | |||
aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
陳述 (tiesioginė nuosaka) |
現在 (esamasis laikas) |
sakaũ | sakaĩ | sãko | sãkome, sãkom |
sãkote, sãkot |
sãko | |
過去 (būtasis kartinis laikas) |
sakiaũ | sakeĩ | sãkė | sãkėme, sãkėm |
sãkėte, sãkėt |
sãkė | ||
過去反復 (būtasis dažninis laikas) |
sakýdavau | sakýdavai | sakýdavo | sakýdavome, sakýdavom |
sakýdavote, sakýdavot |
sakýdavo | ||
將來 (būsimasis laikas) |
sakýsiu | sakýsi | sakýs | sakýsime, sakýsim |
sakýsite, sakýsit |
sakýs | ||
虚拟 (tariamoji nuosaka) |
sakýčiau | sakýtum, sakýtumei |
sakýtų | sakýtumėme, sakýtumėm, sakýtume |
sakýtumėte, sakýtumėt |
sakýtų | ||
祈使 (liepiamoji nuosaka) |
— | sakýk, sakýki |
tesãko, tesãkai |
sakýkime, sakýkim |
sakýkite, sakýkit |
tesãko, tesãkai |
形容詞 (dalyviai) | |||
---|---|---|---|
主動 | 被動 | ||
現在 | sãkąs, sãkantis | sãkomas | |
過去 | sãkęs | sakýtas | |
過去反復 | sakýdavęs | — | |
將來 | sakýsiąs, sakýsiantis | sakýsimas | |
必然分詞 | — | sakýtinas | |
副詞 | |||
特別 (pusdalyvis) | sakýdamas | ||
半分詞 (padalyviai) |
現在 | sãkant | |
過去 | sãkius | ||
過去反復 | sakýdavus | ||
將來 | sakýsiant | ||
行動方式 (būdinys) | sakýte, sakýtinai |
派生詞彙
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.